- šinkuoti
- ךinkúoti, -úoja, -ãvo (l. szynkować) K, Rtr, KŽ; Q442, N
1. intr. KBII198 prekiauti (ppr. svaiginamaisiais gėrimais): Šinkúoti svaigalais NdŽ. | Rygon [svočia] važiuoja, sidabru šinkuoja NS724.
2. tr. R305, MŽ409, KII305, K, M, L, Rtr, NdŽ, LTR(Al, Mrc) pardavinėti (ppr. svaiginamuosius gėrimus): O aš nueisiu į prūsų žemę, pastosiu šinkarkaite. Šinkuosiu vyną, o ir brangvyną ir juodą puspyvaitį LTR(Lzd). Jauna šinkarkėlė midutį šinkãvo JV455. Dvi gaspadėlės šinkuoj[a] pyvą, brangvyną ir geltoną rinkvyną KlvD31. Reikia tau, svočiule, Rygon važiuoti, kvieteliai šinkuoti NS753.
3. tr. NdŽ, Vv, Slk samstyti, pilstyti: Nešinkuok javų Nj. Kam šinkúoji vandenį, baugi parsineši? Dkš. Tai dabar iš viso puodo ir šinkuosi barščius Jnš.
4. tr. NdŽ smaguriauti, smaližiauti, valgyti: Šinkuojam visi ir džiaugiamės A.Vien.
◊ [×sùbinėje] plėkùs (blėkùs) šinkúoti vlg. būti dar negimusiam: Da tu sùbinė[je] plėkùs tebšinkavái NmŽ. Dar tu blėkus šinkavai – aš ant svieto gyvenau Gdž.\ šinkuoti; iššinkuoti; sušinkuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.